Vešurstofa Ķslands aš bregšast okkur öllum?

Rķkisstjórn Ķslands er viš žaš aš lżsa yfir neyšarįstandi ķ loftlagsmįlum vegna hamfara hlżnunar og heitir tugum milljarša ķ barįttuna viš aš lękka hitastig jaršar. Vešurstofa Ķslands, VĶ, er ašal rįšgjafi rķkisstjórnarinnar ķ žessu mįli og matar kjörna fulltrśa okkar į gögnum og upplżsingum sem eiga aš réttlęta žessi miklu fjįrśtlįt ķ žennan mįlaflokk, aš sjįlfsögšu į kostnaš annarra brżnna verkefna ķ heilbrigšis, félags og menntamįlum aš ógleymdri innvišauppbyggingu.

F7F1E165-2D42-43AF-A803-80C436425663Félög raunsęgissinna ķ loftlagsmįlum hafa veriš stofnuš ķ löndum Evrópu og halda śti vefsķšum sem flestar heita Klimarealister eša svipaš. Ķ žessum félögum raunsęgissinna er aš finna mörg af stęrstu möfnum ķ vķsinda sögu Evrópu sķšustu įratuga. Žarna eru prófessorar, doktorar og Nóbelsveršlaunahafar ķ Ešlisfręši įsamt öšrum žeim sem telja aš mašurinn geti ekki stjórnaš hitastigi jaršar. Tilgangur žessara félaga er aš benda į aš žessar endalausu heimsendaspįr Loftlagsnefndar SŽ, IPCC, standast ekki vķsidalega skošun, žaš er engin hamfarahlżnun ķ gangi og mašurinn er ekki įbyrgur fyrir allri žeirri aukningu ķ CO2 ķ andrśmsloftinu sem oršiš hefur sķšustu 150 įrin. Hér mį sjį mešlimi Vķsindarįšs Norskra Raunsęgissinna ķ loftlagsmįlum, ķ žeim glęsilega hópi eigum viš okkar mann, Dr. Rögnvald Hannesson 


Į sama tķma og Vešurstofa Ķslands, VĶ, hvetur rķkisstjórnina til aš verja grķšarlegum fjįrhęšum ķ aš reyna aš stjórna hitastigi jaršar žį er stašreyndin sś aš samkvęmt eigin hita męlingum VĶ žį hefur kólnaš į sunnanveršu landinu į žessari öld. Lķtilshįttar hlżnunar hefur hins vegar oršiš vart į noršanveršu landinu. Nišurstašan er aš žaš hefur ekkert hlżnaš į landinu į žessari öld. Žaš er engin hlżnun ķ gangi, hvaš žį hamfarahlżnun.

VĶ er žvķ hętt aš vķsa ķ eigin hitamęlingar til aš réttlęta žęr miklu fjįrhagslegu fórnir sem stofnunin krefst aš žjóšin fęri til aš stöšva meinta hamfarahlżnun. Žessi ķ staš vķsa starfsmenn VĶ žessi įrin til brįšnunar jökla hér į landi og į Gręnlandi.


5FD19157-727F-49F7-887B-AE01437CA796Ķ męligögnum frį Gręnlandi er samt ekki aš finna neitt sem réttlętir aš viš Ķslendingar ęttum aš verja tugum milljarša ķ aš reyna aš lękka hitastig jaršar. Skv hitmęlingum Dönsku vešurstofunnar hefur kólnaš ķ bęjum Gręnlands į sķšustu 10 įrum. Hin hraša brįšnun į Gręnlandsjökli sem varš vegna hlżnunarinnar frį 1980 til 2000 er nś aš stöšvast og ķsbreišan į Noršur heimskautinu er sś mesta i 13 įr.


Hér heima stöšvašist hop jökla ķ fyrsta sinn ķ 25 įr, 2018. Eftir žaš hefur ekki fariš saman hljóš og mynd hjį VĶ žegar stofnunin fjallar um brįšnun jökla ķ Ķslandi. Žeirra sķšasta hįlmstrį, aš verja faglega rįšgjöf sķna til stjórnvalda aš žjóšin verši aš leggja fram milljarša tugi til aš lękka hitastig jaršar, žetta hįlmstrį, brįšnun Ķslensku jöklanna er nś lķka aš falla.


44D65E77-60BD-42E9-9C89-81A47E27B0D9Į sama tķma og VĶ stendur vörš um rįšgjöf sķna aš hamfarahlżnun ógni heiminum og tilkynnir met brįšnun jökla landsins į sķšasta įri žį segja jöklarnir okkur allt ašra sögu. Žį sögu mį lesa ķ vatnsstöšu lóna Landsvirkjunar. Į mešfylgjandi mynd mį sjį hvernig vatnsstašan er ķ Žórisvatni sem fęr vatn sitt śr vatnasviši Tśnįr sem rennur śr vestanveršum Vatnajökli og svęšinu noršan og austan Veišivatna. Eins og sjį mį žį var innrennsli inn ķ Žórisvatn ķ sögulegu lįgmarki ķ haust. Žaš var lķtil sem engin haustbrįšnun. Takiš lķka eftir aš žaš sem kallaš er “stöšugt innrennsli” hefur alveg brugšist ķ vetur, nóv-mars. Śrkoman sem féll ķ vetur hlżtur aš liggja sem fannir į vatnasviši Tśnįr og skilar sér ekki ķ lóniš. Fullyršingar VĶ aš jöklar landsins hafi brįšnaš sem aldrei fyrr į sķšasta įri passa ekki viš įstand uppistöšulóna Landsvirkjunar.


Rįšgjöf VĶ til rķkisstjórnar aš landiš sé ķ klóm hamfarahlżnunar og mikilla fjįrhagslega fórna sé žörf til aš bęta žaš įstand byggir į mjög veikum rökum ef nokkrum. Žaš hefur ekkert hlżnaš hér į landi į žessari öld, hvaš žį aš hér sé hamfarahlżnun ķ gangi. Hśn er mikli įbyrgš VĶ į žeirri stöšu sem upp er kominn og vęntanlegri sóun milljaršatuga af skattfé okkar Ķslendinga ķ fjölda tilgangslausra verkefna ķ nafni meintrar hamfarahlżnunar.


1A58F39F-6560-490A-94B6-4B91A6C9B2FBHvernig gat VĶ žróast į žennan veg? Hvernig getur starfsfólk VĶ setiš undir žessari stefnu stofnunarinnar? Eša vinna engir ęrlegir vķsindamenn lengur hjį Vešurstofnunni, bara fólk ķ pólitķsku trśboši fyrir IPCC?


Er jaršskjįlfta- og eldgosa hrina framundan?

Komum viš til meš aš upplifa auknar jaršhręringar og eldvirkni samhliša minnkandi virkni sólarinnar į nęstu įrum? Margar vķsindagreinar sżna fram į slķk tengsl. Öll stęrstu eldgosin sem höfšu įhrif į vešurfar į jöršinni, žau įttu sér staš žegar sólvirkni var ķ lįgmarki. Viš erum aš koma śt śr 11 įra sólarsveiflu sem var sś veikast ķ 100 įr. NASA spįir žvķ aš sólarsveifla 25 sem hófst ķ įr og stendur nęstu 11 įrin verši sś veikasta ķ 200 įr. Žetta "Grand solar minimum" lżsir sér ķ mjög fįum sólblettum og segulsviš sólar er veikara en žegar sólvirkni er mikil.

2014_10_23_EOS60D_0019970, BromoVeikara segulsviš sólar veldur žvķ aš aukiš magn geim geisla kemst inn ķ lofhjśpinn įsamt žvķ aš falla til jaršar. Aukiš magn orkurķkustu geim geislanna kemst djśpt nišur ķ išur jaršar og hitar upp kvikuna sem žar er. Žessu mį lķkja viš žaš sem gerist ķ örbylgjuofnum. Žaš eru žessi įhrif sem talin eru aš valdi aukinni eldvirkni į jöršinni, įhrif sem verša mest žegar sólarlįgmörk ganga yfir eins og nś.

Ef žessi tilgįta er rétt og NASA spįir rétt til um aš fram undan sé mesta sólarlįgmark ķ 200 įr žį megum viš Ķslendingar bśa okkur undir jaršskjįlfta og eldgosa hrinu į komandi įrum. Hér mį lesa margar greinar um samband eldgosa, sólarlįgmarka og geim geisla.

 

Myndin er af eldfjallinu Bromo į Jövu, Indonesķu


mbl.is Stór eftirskjįlfti – hrinan heldur įfram
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Viš settum heimsmet ķ gęr ķ samfélagslegu smiti

Ķ gęr 6. aprķl kl (ca) 23:30 vorum viš meš flest stašfest smit ķ heimi mišaš viš okkar uppįhalds višmiš, höfšatölu / hlutfallslegan fjölda fólks. Farsóttin er oršin stjórnlaus hér į landi og enn er allt meira og minna opiš, leik- og grunnskólar, allt opiš fyrir feršamenn og svo framvegis og Sótti heimtar aš fólkiš į Langanesi smitist lķka. Žaš er löngu tķmabęrt aš stöšva žennan mann og taka upp ašferšir allra okkar nįgranna, nema Svķa

c19Skv mešfylgjandi mynd žį er hlutfallslegt smit hjį okkur 4.581 mišaš viš milljón ķbśa sem fęrir okkur "gulliš". Smit ķ gęr voru 1.562. Žeir sem geršu stólparitiš hafa reiknaš meš aš į Ķslandi bśi 341.000 manns (1.562 smit / 4.581 x 1000.000 = 341.000 manns). Ef viš gerum rįš fyrir aš žeir sem geršu žetta stólparit hafi nįš ķ jafn gamlar tölur frį öšrum löndum žį er gulliš okkar.

Ef viš hins vegar tökum nżjustu tölur Hagstofunnar frį 1. jan 2020 žį erum viš Ķslendingar um 364.000. Žaš žżšir aš hlutfallslegt smit į milljón ķbśa mišaš viš skrįš smit eru 1.562 smit / 364.000 manns x 1000.000 = 4.291 sem fęrir okkur silfriš. Luxemburg hiršiš žį af okkur heimsmetiš meš 4.541 smit per milljón ķbśa.

Ef viš tökum tölurnar frį ĶE śt śr žessu, 16.009 sżni (57%) og 140 stašfest smit (9%) og horfum bara į tölurnar frį Landspķtalanum žį hefur spķtalinn tekiš 11.871 sżni (43%) og hefur stašfest 1.422 smit (91%). Žetta žżšir 1.422 smit / 364.000 manns x 1000.000 = 3.907 smit per milljón ķbśa. Žessar tala frį Landspķtalanum, 3.907, tryggir okkur įfram silfriš žvķ ķ žrišja sęti situr Spįnn meš 2.923 smit per milljón ķbśa.

Žaš er rangt aš halda žvķ fram aš hér į landi sé smitiš svo śtbreitt vegna žess aš viš tökum svo mörg sżni. Tęp tólf žśsund sżni sem Landspķtalinn hefur tekiš af 3,3% žjóšarinnar žaš er vęntanlega svipaš og ašrar žjóšir eru aš taka og žessi tala segir okkur aš viš erum meš nęst mest smit allra žjóša heims.

Žaš er rangt aš halda žvķ fram aš samfélagslegt smit į Ķslandi sé lķtiš. Samfélaglegt smit į Ķslandi er žaš mesta / nęst mesta ķ heimi.


mbl.is Daušsföllum fjölgar aftur į Spįni
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Lokiš öllu strax segja Ķtalskir lęknar

Lokiš öllu strax segir žessi Ķtalski lęknir. Žessi farsótt er ekki flensa heldur drepsótt.

Af hverju er allt opiš hér enn? Af hverju eru nišurstöšur Ķslenskrar erfašgreiningar aš um 1% landsmanna er sżktur virtar aš vettugi? Ok, segjum aš žęr séu ofmetnar, žangaš leiti fólk sem grunar aš žaš sé skżt. Žaš žżšir samt aš um 0,5% er aš minnska kosti meš veiruna 360.000 x 0,5% = 1.800. Žaš žżšir aš um 1.500 til 2.000 manns er sannanlega sżktur og gengur nś um allt samfélagiš og smitar og smitar. WHO segir aš 3,4% žeirra sem smitast deyji. Žaš žżšir aš bara 50 til 70 manns muni deyja hér į nęstu vikum verši smitiš stöšvaš ķ dag.

Af hverju er ekki sett į śtgöngubann og allir sem koma til landsins settir ķ 14 daga sóttkvķ? Af hverju vilja yfivöld bśa til ašra "Ķtalķu" hér į landi?

Hęttiš aš hlutsa į śteltar hugmyndir sóttvarnarlęknis um hvernig eigi aš bregšast viš žessari veiru, setjiš ykkur ķ sambandi ķ Ķtölsk yfirvöld, setjiš į śtgöngubann og lokiš landinu ķ dag

 


mbl.is Ķsland tekur žįtt ķ feršabanni ESB
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Löngu tķmabęrt aš setja sóttvarnarlęknir af og loka landinu

Breski sóttvarnarlęknirinn sem vann eftir sömu ašferšum um varnir gegn drepsóttinni og okkar Ķslenski sóttvarnarlęknir hefur veriš settur af. Įbyrgari ašilar hafa tekiš viš völdum ķ Bretlandi, lokaš veitingahśsum og skólum hvatt til samkomubanns įsamt žvķ aš loka landinu aš mestu fyrir faržegaflugi.

Flest lönd Vestur Evrópu hafa gengiš lengra, sett į śtgöngubann og engum heypt inn ķ landiš nema fara ķ 14 daga sóttkvķ. Žessar žjóšir ętla sér aš stöšva pestina, stöšva smitiš, ekki lįta hana ganga vķsvitandi yfir allt samfélagiš eins og Žórólfur vill aš gerist hér į landi meš tilheyrandi mannfalli. Sś saga gengur aš śtlendingurinn sem lést į Hśsavķk ķ vikunni hafi veriš 37 įra gamall. Tališ er aš hann hafi lįtist af hjartaįfalli sem er ein af dįnarorsökum fólks sem į öllum aldri er nś aš deyja vegna drepsóttarinnar.

Skv rannsóknum ĶE žį er um 1% žjóšarinnar smitašur. žaš eru um 3600 manns. Segjum aš žaš sé helmingi of hįtt męlt. Nišurstašan er samt sś aš hér į landi eru 1000-2000 manns sem nś gengur um allt samfélagiš og smitar įn žess aš vita af žvķ. Ķ ljósi žessa er bara fįrįnlegt aš tala um aš hér į landi séu nokkur hundruš manns smitašur žegar allir vita aš žeir teljast ķ žśsundum.

Žrįtt fyrir žessa vitneskju aš žśsundir manna gangi hér um smitandi žį er allt opiš, leikskólar- og grunnskóar, verslanir, veitingahśs og feršamönnum er enn hleypt inn ķ landiš. Viš erum neydd til aš taka žįtt ķ žessari Rśssneskru rśllettu meš lķfiš aš veši ķ boši sóttvarnarlęknis og žetta mį ekki višgangast lengur. Allt stefnir ķ aš įstandiš į Ķslandi verši svipaš eša verra en er nś į Noršu Ķtalķu. Žar sem įstandiš er verst žar er fólk eldra en 60 įra ekki lengur hleypt inn į spķtalana. Žaš fólk er sent heim og lįtiš deyja žar. ķtalski landlęknirinn er lįtinn og į annan tug prósenta heilbrigšisstarfsfólks žar ķ landi er smitašur.

Löngu er tķmabęrt aš setja sóttvarnarlęknir af, loka landinu og koma į śtgöngubanni. Ég skora į heilbrigšisrįšherra og samtök lękna aš taka fram fyrir hendur sóttvarnarlęknis og loka landinu aš fyrirmynd annarra rķkja.


mbl.is Faržegaumferš ķ Leifsstöš hefur snarminnkaš
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Veršur snjór og hįlka į fjallvegum ķ jślķ og įgśst daglegt brauš nęstu įratugina?

Žessi grein hér er ein sś ęvintżralegsta sem ég hef lesiš um langan tķma. Vegna žess žį ętla ég aš snara hluta af henni yfir į ķslensku žannig aš sem flestir megi skilja hvaša ótrślegu hlutir bķša okkar į nęstu įratugum:  

"Grein Prófessors Valentina Zharkova’s frį Hįskólanum ķ Northumbria, Bretlandi „Sveiflur ķ grunngildum segulsvišs sólar og sólgeislun um įržśsundir“ hefur veriš ritrżnd og er nś samžykkt til birtingar ķ tķmaritinu Nature. Greinin stašfestir aš mikiš sólar lįgmark mun verša į įrunum 2020 til 2055 vegna žess aš öll fjögur segulsviš sólarinnar sveiflast śr takti. Žetta žżšir aš fįir sólblettir munu sjįst į sólinni og virkni hennar ķ aš hita upp jöršina mun žvķ verša ķ lįgmarki. Eftir žetta 35 įra kalda tķmabil mun hlżna į nż vegna aukinnar virkni sólarinnar, fleiri sólblettir myndast, žar sem segulsvišin fara aftur aš vinna saman. 

Zharkova og teymiš hennar hefur meš sķnum reiknilķkönum nįš aš lķkja žaš vel eftir hegšun sólarinnar aš lķkaniš sżnir nęr fullkomlega alla helstu og stęrstu višburši sólarinnar sķšustu įržśsund. Öll lįgmörk sólarinnar, Maunder lįgmarkiš (1645-1715), Wolf lįgmarkiš (1300-1350), Oort lįgmarkiš (1000-1050) og Homer lįgmarkiš (800-900 f.Kr). Einnig sólar hįmörkin žegar mest var um sólbletti, Hlżindaskeiš mišaldra (900-1200), Rómverska hlżindaskeišiš (400-150 f.Kr) o.s.frv.

Ķ framhaldi af žessu vel skilgreinda og mikla sólar lįgmarki, „Super Grand Solar Minimum“ sem veršur į įrunum 2020-2055 žį mun jöršin eftir 2055 fara inn ķ 300 įra aukna virkni sólarinnar sem mun valda hlżnun jaršar sem nemur 0,5°C į öld. Žessu hlżindaskeiši lżkur žegar nęsta mikla sólar lįgmark veršur (2370-2415). Žegar žessu kalda tķmabili lķkur 2415 žį mun aftur hlżna um sem svarar til 0,5°C į öld fram til 2600 žegar sólin mun skipta um gķr og fara ķ langt kólnunarferli sem mun endast ķ 1000 įr sem aš öllum lķkindum mun setja af staš nżja ķsöld.

Samkvęmt reiknilķkani Zharkovu žį er fram undan grķšarlegt sólarlįgmark svipaš Maunder lįgmarkinu (1645-1715). Į žvķ tķmabili voru sólbrettir mjög sjaldgęfir. Žessi įr voru žau köldustu į Litlu ķsöldinni (1300-1850). Ešlilegar sveiflur ķ virkni sólarinnar ganga yfir į 11 įrum. Nśverandi sólarsveifla er nśmer 24 ķ tķmatalinu sem žessar sveiflur eru talar ķ. Žessi sólarsveifla nr. 24 er sś veikasta ķ yfir 100 įr. Enda hefur kólnaš hratt sķšustu 2-3 įr og er nśverandi įr eitt lélegasta uppskeruįr um įrabil.

Įriš 2020 mun byrja meš kulda og miklum rigningum. Sólarsveiflan hefur veriš aš minnka frį 1970. Sólar lįgmarkiš er minnst žrjįr sólarsveiflur og žaš byrjar 2020. Milli įranna 2030 og 2040 žegar sólarsveifla nr. 26 gengur ķ garš žį veršur kólnunin mest. Sólbletta virkni sólarinnar mun falla um 60% mišaš viš virkni hennar nś. Žéttni sólargeislunarinnar mun minnka um 3 wött per fermetra. Žetta er meira en öll samanlögš gróšurhśsįhrif lofthjśps jaršar sem er talin vera um 2 wött per m2. Žessi minnkandi sólbletta virkni sólarinnar mun einnig hafa įhrif į segusviš jaršar sem mun magna enn frekar upp žessi įhrif sólarinnar į jöršina.  

Nasa SC25Sś deild NASA sem rannsakar sólina er sammįla žvķ aš fram undan er mikiš sólarlįgmark į įrunum 2020-2055 og sólarsveifla nr. 25 sem er aš taka viš hśn veršur daufari en žessi nr. 24. NASA spįir žvķ sólarsveifla nr. 25 verši sś daufasta ķ 200 įr en spįir žó heldur mildari sólarlįgmarki en Zharkova og teymiš hennar. Žeir spį svipušu sólar lįgmarki og Dalton lįgmarkiš var (1790-1830)".

Lżkur hér žżšingu minni upp śr žessari grein. Greinina sem ég žżddi upp śr mį finna hér. Grein Zharkova ķ Nature į ensku mį finna hér. Mjög fķn 4 mķnśtna samantekt į YouTube į ensku meš texta į rannsóknum Zharkova er aš finna hér. Žar kemur mešal annars fram aš af 150 reiknilķkönum var reiknilķkan hennar er eitt af tveimur sem spįši rétt til um hve veik sólarsveifla nr. 24 varš. Eins aš žetta reiknilķkan hennar er aš nį meš 97% nįkvęmni allri hegšun sólarinnar sķšustu įržśsund. Fyrir žį sem vikilega vilja kynna sér hvaš framtķšin ber ķ skauti sķnu og žį er hér langur fyrirlestur sem Zharkova flytur, sjį nįnar hér. Mjög góšar skżringar į dönsku er aš finna hér

Ég vil benda į aš viš Ķslendingar eigum hitamęlingar frį Stykkishólmi sem nį aftur til 1798 og žar meš getum viš séš hvaša hitastigiš var ķ Stykkihólmi į įrunum žegar Dalton lįgmarkiš (1790-1830) var hér viš völd. Sjį hér.

Mešal hiti ķ Stykkihólmi var žį um 1°C lęgri en nś er. Žetta er tķmabil IMG-0335köldu įranna. Flest okkar sem erum į lķfi ķ dag žekkjum bara kalda įriš 1979. Skv. męligögnum frį Stykkishólmi var žaš į engan hįtt eitthvaš sérstaklega kalt įr. Į įrunum 1800-1900 komu mörg miklu kaldari įr en žau sem viš höfum lifaš. Žaš er lķka slįandi aš sveiflur ķ hitastigi milli įra į Stykkishólmi voru miklu meiri į köldu įrunum frį 1800 til 1900 en eftir 1900 žegar žaš byrjar aš hlżna aš rįši. Meš hlżnandi vešri minnka sveiflurnar milli įra. Minni sveiflur ķ hitastigi žżša minni öfgar ķ vešri. Žaš hafa gengiš yfir miklu erfišari vešur į įrunum 1800-1900 en viš höfum upplifaš.

Ef žetta eru réttar spįr hjį NASA og Zharkovu žį eru erfiš 35 įr fram undan. Og vęntanlega ekki bara 35 įr. Viš sjįum į hitamęlingunum frį Stykkishólmi aš žó Dalton sólar lįgmarkinu hafi lokiš 1830 žį sżna męlingar aš Litlu ķsöldinni lauk ķ Stykkishólmi ekki fyrr en upp śr 1850. Zharkova spįir žvķ aš žegar žessu tķmabili lķkur og sólarsveifla nr. 28 hefst 2055 žį taki viš ešlileg virkni sólarinnar og žį mun hlżna. 

Viš žurfum lķka aš įtta okkur į žvķ aš einn helsti höfundar tilgįtunnar um hlżnun jaršar vegna aukins śtblįtur CO2, vķsindamašur sem lagši horsteininn aš žeirri tilgįtu meš lķnuriti sem kallast "hokkż kylfan", Michael Mann, var nżlega aš tapa mįlaferlum ķ Kanada, mįlaferlum sem hann hóf sjįlfur til aš žagga nišur ķ gagnrżnanda sķnum, sjį nįnar hér

Žaš er žvķ allt sem bendir til žess aš žaš fari kólnandi og žaš veršur kalt hér nęsta mannsaldurinn og draumurinn um aš žaš muni hlżna į Ķslandi į komandi įrum vegna aukins śtblįstur CO2 af mannavöldum er aš engu oršinn.


mbl.is Snjór og hįlka į Öxnadalsheiši ķ nótt
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

En hefur magn CO2 ķ andrśmslofti einhver įhrif į hitastig jaršar?

Samkvęmt hitastigsmęlingum frį Stykkishólmi sem nį aftur til 1798 žį er lķtil sem engin fylgni meš auknum śtblęstri CO2 af mannavöldum og žeim hitastigsbreytingum sem hafa oršiš ķ Stykkishólmi sķšustu 221 įr.  

IMG-0335Vissulega hefur hlżnaš frį lokum Litlu ķsaldarinnar. Žessi hlżnun hófst hér į landi um 1850 skv. hitamęlingum frį Stykkishólmi, sjį myndina hér viš hlišina. Sömu breytingar į hitastig į tuttugustu öldinni er aš finna ķ męligögnum um allan heim.  Žaš hlżnaši fram til 1940. Į žessum įrum frį 1850 til 1940 var brennsla jaršefnaeldsneytis lķtil sem engin. Ķ fyrri heimstyrjöldinni, 1914 - 1918, žį voru ķ notkun örfį tęki sem brenndu olķu. Hermenn fóru sinna ferša gangandi eša į hestbaki. Einstaka lestir og skip knśin gufuvélum voru ķ notkun. Žaš stenst žvķ enga skošun aš halda žvķ fram aš śtblįstur CO2 af mannavöldum hafi valdiš žvķ aš žaš hlżnaši į žessum įrunum. Žaš var ekki śtblįstur į CO2 af mannavöldum sem varš žess valdandi aš Litlu ķsöldinni lauk um 1850 og žaš byrjaši aš hlżna.

 

 

Reykjavķk 03Ķ upphafi Seinni heimstyrjaldarinnar žegar notkun į jaršefnaeldsneyti fer fyrir alvöru aš aukast žį byrjar aš kólna. Į įrunum 1940-1980 kólnar samfellt og žaš žrįtt fyrir grķšarlega aukningu ķ śtblęstri CO2 į žessu fjörutķu įra tķmabili. Į žessum įrum mį segja aš Vesturlönd hafi išnvęšst meš brennslu jaršefnaeldsneytis. Samt kólnaši į žessum įrum. Žessi kólnun ķ žessi 40 įr įtti sér staš um allan heim. Hitastigsmęlingar ķ Reykjavķk eru ķ fullu samręmi viš męlingarnar ķ Stykkishólmi. Sjį mynd hér viš hlišina. Ķ Reykjavķk žį sést vel hvernig hitnar fram undir 1940 en sķšan tekur aš kólna og žaš kólnar fram til 1980. Ef aukinn śtblįstur CO2 af mannavöldum er aš valda hlżnun jaršar af hverju žį žessi kólnun į žessum 40 įrum žrįtt fyrir žennan mikla aukna śtblįstur į sama tķma?  

Į įrunum 1980 til aldamóta, į žessum 20 įrum, žį hlżnar samhliša auknum śtblęstri CO2. Į žessum įrum gengur tilgįtan um hlżnun jaršar vegna śtblįsturs CO2 af mannavöldum upp. Hlżnunin sem varš frį 1980 til 2000 er svipuš og hśn var į įrunum fyrir seinna strķš. Nś er įlķka hlżtt ķ Reykjavķk og į įrunum 1930-1940. Frį aldamótum hefur hins vegar ekkert hlżnaš skv. hitamęlingum vešurtungla Vešurstofu BNA, sjį hér. Hitastig hefur veriš nokkuš stöšugt sķšast lišin 20 įr og žaš žrįtt fyrir aš aldrei hafi veriš dęlt jafn miklu af CO2 śt ķ andrśmsloftiš og į žessum įrum. Į einu tuttugu įra tķmabili frį lokum Litlu ķsaldarinnar, ž.e. ķ 20 įr af 221 įrum mį finna tķmabil žar sem tilgįtan um  hlżnun jaršar af mannavöldum stenst skošun. Hitamęlingar hin 201 įrin benda hins vegar til žess gagnstęša.  

Data manipulationHorfandi į žessar hitamęlingar frį Stykkishólmi og Reykjavķk žį er žaš mér mjög erfitt aš aš trśa žvķ aš aukiš magn CO2 ķ andrśmslofti sé aš hafa įhrif į hitastig jaršar. Okkar eigin męligögn segja okkur ašra sögu. CO2 er ekki aš hafa nein įhrif. Ef žaš er fariš ķ žį vegferš aš breyta og falsa žessi męligögn žį mį aš sjįlfsögšu sżna fram į hvaš sem er. Allt bendir til žess aš Loftlagsrįš SŽ, IPCC, notist viš breytt męligögn frį vešurstöšvum um allan heim til aš sanna tilgįtuna um hlżnun jaršar af mannavöldum. Sjį mešfylgjandi mynd og sjį žennan tengil hér. Óbreyttar męlingar frį Reykjavķk eru merktar GISS 2012 į žessari mynd. Męlingar merktar GISS 2013 hefur veriš breytt verulega. Hlżnunin milli 1930-1940 er horfin og kólnunin kringum 1980 hefur veriš minnkuš. Allt bendir žvķ mišur til žess aš spįlķkön Loftlagsrįšs SŽ, IPCC, notist viš breyttar hitamęlingar og eru aš spį "hamfarahlżnun" į komandi įrum į grunni žessara breyttu gagna.  

Žaš er kannski ekki aš undra aš mesta tęknižjóš okkar tķma og ein sś best menntaša, sś Bandarķska, aš žar hafa stjórnvöld og mikill meiri hluti vķsindasamfélagsins sem lįta sig žessi mįl varša (sjį hér 31.487 trśa ekki į tilgįtuna og hér 800 trśa į tilgįtuna) hafnaš tilgįtunni um hlżnun jaršar af mannavöldum og žjóšin sagt sig frį Parķsarsamkomulaginu og öllu samstarfi viš Loftlagsrįš SŽ, IPCC. Brasilķa, Indónesķa og Įstralķa ķhuga aš gera žaš sama. Erindreka IPCC sem hingaš koma meš heimsendaspįr byggšar į fölsušum męligögnum frį Ķslandi eigum viš aš senda til sķns heima. Viš eigum aš horfa į stašreyndir og okkar eigin ófölsuš hitamęlingar sem sżna og sanna aš breytingar į hitastigi hér į landi eru óhįšar magni CO2 ķ andrśmslofti. Į grunni žessara gagna eigum viš aš spyrja okkur hvort viš eigum aš fylgja fordęmi BNA og segja okkur frį Parķsarsamkomulaginu. 

 


mbl.is Megum alls ekki hika
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

En hefur eitthvaš hlżnaš frį aldamótum?

Žaš hefur ekkert hlżnaš į jöršinni sķšustu 20 įr samkvęmt męlingum vešurtungla Vešurstofu BNA, sjį nįnar hér

Žessar męlingar vešurtungla Vešurstofu BNA eru bestu og nįkvęmustu hitastigsmęlingar į lofthjśp jaršar sem völ er į. Žęr męla nešstu 8 km lofthjśpsins og hafa veriš ķ gangi frį 1979. Žessar UAHmęlingar eru framkvęmdar meš örbylgjum og hafa frį upphafi veriš studdar hefšbundnum męlingum śr loftbelgjum sem sleppt er frį jöršu og męla hitastig žessara sömu 8 km. Hundrušum loftbelgja hefur veriš sleppt į hverju įri um allan heim til aš stašfesta og stilla hitamęlingar vešurtunglanna. Eftir 40 įra samfelldar męlingar 24/7 yfir allan hnöttinn hafa žessar vešurtunglamęlingar veriš fķnstillar og betrumbęttar žannig aš žęr passi sem best viš męlingarnar śr žeim žśsunda loftbelgja sem męlt hafa hitastig lofthjśpsins jaršar į sama tķma og staš og vešurtunglin gera sķnar męlingar. Žaš mį leyfa sér aš fullyrša aš žessar męlingar sem unnar eru af Hįskólanum ķ Huntsville ķ Alabama, UHA, er bestu hitamęlingar į lofthjśp jaršar sem völ er į. 

Eins og sjį mį į myndinni hér fyrir ofan žį hefur ekkert hlżnaš frį aldamótum skv. žessum męlingum. Žaš varš hitatoppur į įrunum 2015-2016 en nś kólnar hratt. El Nino var óvenju öflugur žessi įr en nś hefur La Nina tekiš völdin og žessi hlżnun um allan heim sem El Nino olli er gengin til baka. Žetta eru vešurfyrirbrigši ęttuš śr Kyrrahafinu. El Nino veršur til žegar Kyrrahafiš er heitt og hitar loftmassa į stóru svęši. Dęmiš snżst svo viš žegar La Nina hefur völdin, žį er Kyrrahafiš aš kęla loftmassann. Žegar El Nino og La Nina eru sterk žį hefur žaš įhrif į hitastig um allan heim. En žetta eru vešurfyrirbrigši sem vega hvort annaš upp og eru ekki aš valda langvarandi hlżnun eša kólnun.

Ķ umręšum um loftlagsmįl žį er žessum męlingum frį UHA ekki haldiš hįtt į lofti hvorki hér į landi eša ķ Evrópu. Bandarķkjamenn eru hins vegar alveg klįrir į žessu og žaš er kannski ein af įstęšum žess aš žeir sögšu sig frį Parķsarsamkomulaginu.

Žęr hitastigsmęlingar sem stjórna umręšunni um loftlagsmįl eru męlingar sem geršar eru į jöršu nišri ķ 2 m hęš. Mikiš af žeim męlingum sżna annan veruleika en vešurtungalmęlingar Vešurstofu BNA. Žar kemur žrennt til:

 

Vešurstöšvar heimsinsĶ fyrsta lagi spanna žęr lķtinn hluta jaršarinnar. Myndin sżnir hvar męlistöšvar er aš finna į jöršinni. 70% af yfirborši jaršar er haf. Žar eru engar męlistöšvar. Į stórum landsvęšum eru heldur engar męlistöšvar. Žęr hitastigsmęlingar sem ķ dag er veriš aš nota til aš spį "hamfarahlżnun" eru aš męla hitastig į mjög takmörkušum svęšum heimsins. Žessar hitastigsmęlingar eru kannski aš nį til 15-20% af yfirborši jaršarkringlunnar.

 

 

 

 

 

Ķ öšru lagi žį eru hśs og tré aš skapa skjól sem veldur žvķ aš Tokyo Heat Islandlofthiti męlist hęrri ķ žéttbżli en ķ dreifbżli. Upphituš hśs, bķlar og raftęki gefa frį sér hita. Žetta er kallaš į ensku "Urban heat Island" eša "Žéttbżlis hitaįhrif". Myndin sżnir žróun hitastigs į Kanto ķ Japan žar sem eru borgirnar Tokyo og Yokohama annarsvegar og hins vegar męlingar frį dreifbżlinu žar ķ kring. Hitastigiš ķ žéttbżlinu er aš męlast hęrra į sķšustu įratugum en ķ dreifbżlinu. Žetta var ekki žannig ķ byrjun sķšustu aldar. Mikiš af męlistöšvum eru ķ žéttbżli. Žaš er žvķ hętta į aš męlingar į jöršu nišri gefi okkur żkta mynd af žróun hitastigs. Enda er žaš aš sżna sig aš męlingar į jöršu nišri eru aš męla meiri hitaaukningu į sķšustu įratugum en męlingar vešurtungla Vešurstofu BNA. 

 

 

 

 

ķ žrišja lagi žį hefur męligögnum veriš breytt. Žar į mešal gögnum frį Ķslandi. Sjį nįnar hér. Myndin sżnir hvernig męligögnum frį Reykjavķk var breytt af NASA milli įranna 2012 og 2013. Męlingar merktar GISS 2012 eru upphafleg óspillt gögn. Įri sķšar, męlingar merktar GISS 2013, žar Data manipulationhefur veriš dregiš verulega śr hitasveiflunni milli 1930-1940 og kólnunin milli 1940-1980 minnkuš. Viš žessar breytingar žį lķtur śt fyrir aš žaš hafi hlżnaš miklu meir en raunin er sķšustu įratugi. Žessi breyttu męligögn er vęntanlega veriš aš nota ķ dag ķ spįlķkönum Loftlagsrįšs SŽ, IPCC, žar sem spįš er "hamfarahlżnun" į komandi įrum. 

Nś er ég eins og hver annar leikmašur ķ žessum loftlagsmįlum sem er aš reyna aš kynna mér og meta śt frį minni reynslu og žekkingu og žeim gögnum sem ašgengileg eru į netinu žessi mįl. Žvķ meira sem ég kynni mér žessi mįl žvķ fleiri og stęrri verša spurningarnar viš tilgįtuna um hlżnun jaršar af mannavöldum. Žaš vakti į sķnum tķma furšu mķna og sjįlfsagt margra aš mesta tęknižjóš žessa heims og ein sś best menntaša, sś Bandarķska, aš žar hafa stjórnvöld og meiri hluti vķsindasamfélagsins hafnaš tilgįtunni um hlżnun jaršar af mannavöldum og žjóšin sagt sig frį Parķsarsamkomulaginu. Eftir aš ég fór aš kynna mér žessi mįl betur žį er ég ekki lengur undrandi į žeirri įkvöršum Bandarķkjamanna. 

Žaš er mikiš af "Fake news" ķ gangi ķ dag og mikiš af fölsušum gögnum ķ umferš. Viš eigum hins vegar gömul óspillt męligögn frį Reykjavķk, Stykkishólmi og vķšar sem sżna annan veruleika en žann sem Loftlagsrįš SŽ er aš sżna okkur. Viš höfum ašgang aš hitamęlingum vešurtungla Vešurstofu BNA sem unnar eru af Roy Spencer viš Hįskólann ķ UHA ķ BNA. Žessum gögnum mį treysta. Ef viš horfum til žessara gagna žį hljótum viš aš spyrja: 

Af hverju er veriš aš boša "hamfarahlżnun" žegar žaš hefur ekkert hlżnaš į jöršinni sķšastlišin 20 įr? 

 

 


mbl.is Ķsland mun leggja sitt af mörkum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

82% žjóšarinnar vill fį aš kjósa um framhald višręšna viš ESB, ašeins 18% vill slķta samningum

  • 82% žjóšarinnar vill fį aš kjósa um framhald višręšna viš ESB (18% vill slķta samningum).
  • 68% žjóšarinnar mun kjósa meš įframhaldandi ašlögum aš ESB verši kosiš um framhald višręšnanna (32% vill ekki įframhaldandi ašlögun aš ESB).
  • Tęp 50.000 hafa skrifaš undir į www.thjod.is
  • Fylgiš hrynur af stjórnarflokkunum og einhver mestu fjöldamótmęli sem sést hafa į Ķslandi eru nś ķ gangi.
  • Stór hluti kjósenda hefur ekki tekiš afstöšu til žess hvort hér eigi aš taka upp evru og Ķsland aš ganga ķ ESB. Žaš mun žessi stóri hluti žjóšarinnar gera žegar samningur liggur fyrir. Žęr skošanakannanir sem vitnaš er til aš meiri hluti er andvķgur inngöngu ķ ESB, žęr skošanakannanir eru žvķ ekki marktękar.

Meš žessum mikla įhuga sem žjóšin hefur į aš kjósa um žetta mįl og žaš aš 68% vill halda nśverandi ašlögun aš ESB įfram segir okkur bara eitt.

  • Viš ašildarsinnar munum vinna allar žęr kosningar sem haldnar verša um žetta mįl.

Framsókn og Sjįlfstęšisflokkurinn geta haldiš įfram aš berja höfšinu viš steininn ķ einhver įr ķ višbót en žvķ fyrr sem žessir flokkar sętta sig viš žennan kalda pólitķska veruleika og fara aš vinna meš fólkinu ķ landinu og hętta aš halda į lofti skošunum lķtils minnihluta, žessara 18% sem vilja slķta višręšum, žvķ betra fyrir žessa flokka, žingmenn žeirra og kjósendur.

 

Žaš er ljóst aš framsóknarmenn ķ Kópavogi hafa įttaš sig į žessum kalda pólitķska veruleika...  

 


mbl.is Kópavogur skorar į Alžingi ķ ESB-mįli
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Stjórnin rśin trausti, uppstokkun hlżtur aš vera framundan

Rķkisstjórn Ķslands er komin upp į kant viš žjóšina. Ķ stęrsta hagsmunamįli okkar tķma, ašild Ķslands aš ESB og hvort hér į aš taka upp evru eša ekki, ķ žessu stęrsta hagsmunamįli okkar tķma er rķkisstjórn Framsóknar og Sjįlfstęšisflokksins oršin višskila viš žjóšina.

Breišfylking žjóšarinnar tekst žessa sólahringana į viš sišblinda stjórnmįlamenn sem sviku sig til valda meš loforšum, loforšum sem žeir ętlušu sér aldrei aš standa viš.

Žaš er ekki ofsögum sagt aš segja aš rķkisstjórninni hefur tekist aš sameina žjóšina į móti sér. Rķkisstjórnin hefur tapaš miklum trśveršugleika og sumir rįšherrar svo miklum aš žeim er ekki lengur stętt ķ rķkisstjórn og ęttu aš segja af sér. Aš óbreyttu stefnir ķ aš nśverandi stjórnarflokkar fįi svipaša rassskellingu frį kjósendum og vinstri flokkarnir tveir fengu ķ sķšustu kosningum.

Ef rķkisstjórnarflokkarnir ętla aš stöšva įframhaldandi fylgistap sitt og vinna til baka hluta af žeim trśveršugleika og žaš fylgi sem nś žegar er tapaš žį eru bara tveir valkostir ķ stöšunni.

  • Boša til kosninga um ESB mįliš ķ haust
  • Stokka upp ķ rķkisstjórninni meš žvķ aš skipta śt a.m.k. helmingi allra rįšherranna.

Sjįlfstęšisflokkurinn į reyndar einnig žann valkost aš boša til kosninga um ESB mįliš ķ haust og slķta um leiš žessu stjórnarsamstarfi viš Framsókn og mynda nżja rķkisstjórn meš stjórnarandstöšuflokkunum eša einfaldlega lįta kjósa til žings strax ķ vor mešan fylgi Framsóknar er žessi 12% til 14% og mynda ķ framhaldi nżja stjórn žar sem formašur Sjįlfstęšisflokksins leišir nżja rķkisstjórn sem forsętisrįšherra.

 


Pólitķskur möguleiki aš nśverandi rķkisstjórn verši óvinsęlli en vinstri stjórnin

Meš 8.000 manns aš mótmęla į Austurvelli ķ gęr, laugardag, 44.000 skrifaš undir į www.thjod.is og Sjįlfstęšisflokkinn komin ķ 19% fylgi žį allt ķ einu opnast ómöguleikinn į žvķ aš žaš sem menn töldu ómögulegt getur oršiš mögulegt.

Nś getur žaš ómögulega gerst aš fylgi Sjįlfstęšisflokksins hęttir ekki aš hrynja. Fyrir įratug var žaš talinn ómöguleiki aš fylgi Sjįlfstęšisflokksins męldist undir 20%. Nś hefur sį ómöguleiki oršiš aš veruleika. Nś getur žaš sem įšur var tališ ómöguleiki, nś getur žaš haldiš įfram aš gerast. Fylgi Sjįlfstęšisflokksins gęti falli ķ skošunarkönnunum nišur ķ 10% til 15%.

82% žjóšarinnar vill fį aš kjósa um įframhald ašildarvišręšnanna. Žaš žżšir aš ašeins 18% žjóšarinnar styšur žį vegferš sem rķkisstjórnarflokkarnir eru nś lagšir ķ. Og hvaša kosningaloforš verša svikin nęst spyr fólk.  

Žessi 18% žjóšarinnar sem styšur rķkisstjórnina, Heimsżn, bęndaforystuna og LĶŚ ķ žessu mįli, veršur žaš fylgiš, 18%, sem rķkisstjórnarflokkarnir fį ķ nęstu žingkosningum?  

Žegar ómöguleikinn hefur einu sinni įtt sér staš žį er oft eins og slķkir ómöguleikar haldi įfram aš endurtaka sig.



Baršir og bitnir męta rįšherrar og stjórnaržingmen į Bśnašaržing

Ef ętlun rķkisstjórnarinnar og stjórnaržingmanna var aš slķta višręšum um ašild aš ESB ķ vikunni og męta ķ framhaldi eins og sigurvegarar į Bśnašaržing sem sett er ķ dag, laugardag, žį hefur sś fyrirętlan snśist upp ķ algjöra andhverfu sķna.

Ķ staš žess aš rifta žessum samningum og loka žar meš į ašildarumsókn Ķslands aš ESB žį hefur rķkisstjórninni tekist aš sameina žjóšina meš okkur ašildarsinnum.

Žaš žarf aš fara aftur til Icesave mįlsins til aš finna mįl sem hefur sameinaš žjóšina meš žeim hętti sem nś hefur gerst.

  • 82% žjóšarinnar krefst žess aš fį aš kjósa um mįliš
  • 64% žjóšarinnar segist vilja halda samningum įfram

Fylgi Sjįlfstęšisflokksins męldist ķ vikunni 19% og Framsóknarflokksins 13%. Įlķka margir segjast ętla aš kjósa Sjįlfstęšisflokkinn og hafa skrifaš undir įskorunina į www.thjod.is um aš halda eigi višręšum įfram.

Mišaš viš žennan įhuga og žessi jįkvęšu višhorf til įframhaldandi ašlögunar Ķslands aš ESB og įframhaldandi samningum viš sambandiš žį er žaš boršleggandi aš žjóšin mun samžykkja vęntanlegan samning žegar hann veršur lagšur fyrir žjóšina.

  • Į einni viku hafa rįšherrar og stjórnaržingmenn misst allan trśveršugleika og bera įbyrgš į einhverju mesta fylgishruni sem žessir flokkar hafa oršiš fyrir į einni viku.
  • Į einni viku hefur rįšherrum og stjórnaržingmönnum tekist aš sameina žjóšina gegn rķkisstjórninni og gegn forystu bęndasamtakanna ķ ESB mįlinu.
  • Į einni viku hefur rķkisstjórninni tekist aš snśa ašildarvišręšunum ķ žann veg aš žessum samningum veršur fram haldiš, ef ekki į kjörtķmabilinu, žį žegar žessi rķkisstjórn hrökklast frį og žaš liggur fyrir nś aš žjóšin mun samžykkja žann samning.

Ķ staš žess aš rįšherrar og stjórnaržingmenn męti į Bśnašaržing sem sigurvegarar žį męta žeir žar baršir og bitnir, rśnir öllu trausti meš grķšarlegt fylgistap į bakinu og öskrandi fjöldamótmęli ķ gangi, fjöldamótmęli sem enginn sér fyrir endann į.

Eftir tępt įr į valdastóli rišar žessi rķkistjórn til falls...

 


mbl.is Fylgi stjórnarflokkanna undir 40%
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Fįmennur hópur karla į landsbyggšinni leišir andstöšuna viš ašildarvišręšurnar

70% kvenna ķ landinu vilja halda ašildarvišręšunum viš ESB opnum. 76% ķbśa Höfušborgarsvęšisins vilja halda ašildarvišręšunum opnum. Į landinu öllu vilja 68% halda ašildarvišręšum įfram skv. nżrri könnun MMR, sjį hér.

Žaš er žvķ ljóst skv. könnun MMR aš žaš er fįmennur hópur landsmanna, karlar į landsbyggšinni, žar sem andstašan / hręšslan viš ašild aš ESB er mest.

Samkvęmt nżrri könnun fréttablašsins kemur fram enn sterkari vilji žjóšarinnar en įšur aš kosiš verši um žaš hvort halda eigi višręšunum viš ESB įfram. Samkvęmt žeirri könnun er 82% žjóšarinnar fylgjandi žvķ aš žessum samningum verši ekki rift heldur fįi žjóšin aš kjósa um framhald mįlsins.

Žessi grķšarlega andstaša viš aš samningum verši slitiš gefur tóninn hvernig sjįlfar kosningarnar um ašildarsamninginn munu fara.

Žaš er ljóst aš viš ašildarsinnar munum vinna allar žęr kosningar sem bošaš veršur til vegna žessa mįls žvķ žegar į reynir, eins og er aš sżna sig nśna, žį vill žjóšin ganga ķ ESB og taka upp evru.

Žaš mun og verša nišurstaša žessa mįls, óhįš žvķ hvernig fįmennur hópur karla į landsbyggšinni hrópar, kallar og ólmast.

 

 


mbl.is 68% vilja halda višręšum opnum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

75% žjóšarinnar vill ljśka samningum og boršleggjandi aš žjóšin mun samžykkja žann samning

Frį upphafi hefur stęrstur hluti kjósenda ekki viljaš taka afstöšu til ašildar aš ESB fyrr en samningur liggur fyrir. Žaš er žvķ rangt aš tślka žessar skošanakannanir į žann veg aš meirihluti sé andvķgur inngöngu.

Žvert į móti žį hefur frį upphafi meirihluti žjóšarinnar viljaš ljśka samningnum og fį aš kjósa um žaš hvort viš göngum ķ ESB og tökum upp evru. Og žessi meirihluti fer vaxandi, komin upp ķ 75% skv. sķšustu könnun.

Žaš hefur žvķ veriš ljóst allan tķmann aš viš ašildarsinnar munum vinna žessa atkvęšagreišslu hvort halda eigi višręšunum įfram.

Og viš munum lķka vinna atkvęšagreišsluna um ašild aš ESB žegar samningur liggur fyrir. Žvķ žį veršur bara spurt: Vilt žś stöšugt veršlag og lęgri vexti?

Og viš vitum öll hverju kennarar og rafvirkjar žessa lands munu svara žeirri spurningu.

Gjįin milli žings og žjóšar hefur sjaldan veriš svona stór. Ašeins fyrir fyrri kosningarnar um Icesave sżndu skošanakannanir aš um og yfir 75% žjóšarinnar vildi hafna Icesave samningunum.

Aldrei hafa stjórnmįlaleištogar žjóšarinnar blekkt žjóšina meš jafn grófum hętti og gert var fyrir sķšustu kosningar, žegar žvķ var lofaš aš efnt yrši til kosninga um framhald višręšnanna, loforš sem viš vitum nś aš aldrei stóš til aš efna.

Aldrei įšur hafa stjórnmįlaleištogar žjóšarinnar  komist til valda meš višlķka blekkingum.

 

Žetta er fullreynt. Žaš verša aš koma til nż öfl og nżtt fólk til aš taka hér viš stjórnartaumunum.

 


mbl.is „Mér finnst žetta ekki sišlegt“
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Žśsundir skrifa nś undir nżja undirskriftarsöfnun aš halda įfram ašildarvišręšum

Enn į nż žarf almenningur aš grķpa fram fyrir hendurnar į fjórflokknum.

Ķtrekaš hefur komiš fram ķ skošunarkönnunum aš mikill meirihluti žjóšarinnar vill ljśka ašildarvišręšum viš ESB. Žjóšin vill fį aš taka um žaš įkvöršun hvort gengiš verši ķ ESB og hér tekin upp evra.

Enn į nż ętla elstu valdablokkirnar į Ķslandi aš virša aš vettugi vilja žjóšarinnar. Ķ upphafi nżs kjörtķmabils sżna žessar valdablokkir tennurnar. Žęr vilja rįša örlögum žjóšarinnar įn žess aš žjóšin hafi aš žvķ neina aškomu.

Undir er stęrsta hagsmunamįl okkar tķma  -  og aš sjįlfsögšu hafa menn į žvķ misjafnar skošanir.

 

Ég hvet alla til aš skrifa undir žessa undirskriftarsöfnun til aš tryggja žaš aš žjóšin sjįlf fįi aš rįša nišurstöšu žessa mįls. 

Sjį hér:

 http://www.petitions24.com/ekki_draga_umsoknina_tilbaka

 

 

 


Allt stefnir nś ķ aukna alžjóšlega einangrun og aukna fįtękt

Žaš er dapurlegt aš horfa upp į fyrstu verk žessarar rķkisstjórnar. Allt stefnir nś ķ aš undir stjórn žessarar rķkisstjórnar žį bķšur okkar ķslendinga ekkert annaš en aukin alžjóšleg einangrun og įframhaldandi aukin fįtękt.

Sjįvarśtvegur og landbśnašur getur einn og sér aldrei braušfętt žessa žjóš og skapaš hér sambęrileg lķfskjör og ķ nįgrannalöndunum. Žaš er žvķ óšs manns ęši aš fórna samfélaginu fyrir hagsmuni žessara tveggja atvinnugreina eins og nś er veriš aš gera.

Ašild aš ESB og upptaka evru mun skapa hér hagvöxt upp į a.m.k. 2% į įri um ókomin įr. Gjaldeyrishöftum sem engin sér fyrir endann į ķ dag veršur žį hęgt aš aflétta. Vextir og veršbólga veršur sambęrileg og nś er ķ Evrópu. Nįist frķverslunarsamningur milli ESB og USA og viš hluti af ESB žį mun žaš skapa okkur hagvöxt upp į 1% til 2% į įri til višbótar um ókomin įr.

Žaš er dapurlegt aš horfa upp į žetta unga fólk sem hér hefur komist til valda neita aš taka žįtt ķ sķnum samtķma žar sem alžjóšleg samskipti og alžjóšleg višskipti er lykillinn aš velferš rķkja, ungt fólk sem velur žess ķ staš aš hverfa til fortķšar og keyra samfélagiš aftur ofanķ gömlu hjólförin sem Geir Hallgrķmsson og Steingrķmur Hermannsson mótušu fyrir rśmum aldarfjóršungi sķšan.

 


Sameinumst į bak viš kröfu Framsóknar og fjarlęgjum snjóhengjuna

Žaš er ljóst aš Framsóknarflokkurinn mun lįta reyna į kröfur sķnar um aš skrifa nišur krónueignir erlendra kröfuhafa og nota žaš fé til lękka skuldir heimana og rķkisins.

Śr žvķ sem komiš er žį eigum žvķ aš styšja Framsóknarflokkinn ķ žessu mįli og keyra į žetta.

2012_01_24_EOS60D_4672

Ef žaš myndast breiš samstaša ķ samfélaginu aš hjįlpa Framsóknarflokknum aš fara žessa leiš žį er žaš besta veganestiš sem samningamenn okkar Ķslendinga hafa žegar žeir setjast nišur og hefja samninga viš žessa erlendu vogunarsjóši.

Ef vel tekst til žį veršur snjóhengjan horfin um įramótin, skuldir heimilanna og rķkisins hafa žį lękkaš verulega og gjaldeyrishöftin horfin.

Ef horft er til žess sem gerst hefur į Kżpur, žar sem allir innistęšueigendur voru teknir ķ "Haircut / klippingu" og innistęšur žeirra skornar nišur um 60% til 90% žį er žar komiš fordęmi fyrir ašgeršum okkar Ķslendinga, žó svo um öšruvķsi ašstęšur hafi veriš aš ręša. Fordęmiš er eftir sem įšur fyrir hendi, innistęšur erlendra ašila ķ Evrópulandi hafa sętt verulegum nišurskurši.

Erlendar innistęšur ķ gömlu bönkunum 

Ķ annan staš ber einnig aš horfa til erlendra eigna gömlu bankana. Žessar eignir eru ķ dag um 2.500 ma. Ķslenska rķkiš var skuldlaust 2007 žegar lausafjįrkreppan hófst ķ jślķ žaš įr. Vegna žessarar alžjóšlegu fjįrmįlakreppu žį var hlašiš 1.700 ma. skuld į rķkissjóš, ašallega til aš bjaga fjįrmįlakerfinu. Af hverju eru gömlu bankarnir ekki einfaldlega settir ķ gjaldžrotamešferš skv. ķslenskum gjaldžrotalögum? Žį munu lög um gjaldeyrishöft sjį til žess aš allur žessi gjaldeyrir rennur inn ķ Sešlabankann. Af hverju setjum viš žessa 2.500 ma. ķ erlendum gjaldreyri ekki lķka ķ "klippingu" og viš notum žaš fé til aš skila rķkissjóši ķ svipaša stöšu og hann var ķ žegar lausafjįrkreppan skall į? Kröfuhafar hirša svo rest.

Neyšarlögin og Icesave 

Ķ žrišja lagiš žį į žrotabś Landsbankans aš greiša Bretum og Hollendingum, skv. neyšarlögunum, um 1.200 ma. vegna Icesave reikningana. Žegar hafa veriš greiddir um 700 ma. og allar lįmarksinnistęšur žar meš bęttar meš fé śr bankanum. Eftir er aš greiša um 500 ma. Ķ ljósi sżknudóms EFTA dómsstólsins, af hverju breytum viš ekki neyšarlögunum eša fellum žau nišur? Žar meš fellur nišur skylda bankans aš greiša žessa 500 ma. til Breta og Hollendinga. Er ekki ešlilegra aš žaš fé renni til kröfuhafa bankans frekar en aš borga meira til Breta og Hollendinga? Žį fęr lķfeyrissjóšurinn minn og Sešlabankinn eitthvaš upp ķ sķnar kröfur. Helst hefši ég viljaš aš viš geršum žessa 500 ma. upptęka upp ķ žaš tjón sem hryšjuverkalögin olli okkur.

Nś žegar viš erum laus viš helstu varšhunda alžjóšlegra fjįrmagnseigenda śr rķkisstjórn žį ber okkur aš nota žau tękifęri sem okkur bjóšast sem žjóš til aš vinna okkur śt śr žvķ öngstręti sem viš erum ķ, gjaldžrota žjóš ķ höftum. Komum okkur śt śr žessari stöšu. Framsóknarflokkurinn hefur bent į fęra leiš.

Styšjum Framsóknarflokkinn ķ žvķ aš fara žessa leiš og losa žjóšina śr fjötrum fįtęktar. 

 


mbl.is Skuldalękkun kallar į miklar mótvęgisašgeršir
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Forsetinn velur forsętisrįšherraefniš sem sķšan myndar rķkistjórn fyrir forsetann.

Ķ nżafstöšnum Alžingiskosningum žį vorum viš aš kjósa žingmenn til aš fara meš fjįrveitingavaldiš og löggjafarvaldiš meš forsetanum.

Alžingi fer ekki meš framkvęmdavaldiš. Viš erum ekki aš kjósa žingmenn til aš fara meš framkvęmdavaldiš.

Viš kjósum forseta og hann, skv. stjórnarskrį, fer meš framkvęmdavaldiš.

Forsetanum er nś ķ lófa lagiš aš mynda utanžingsstjórn sem starfaš gęti žess vegna ķ fjögur įr, vęri žingmeirihluti fyrir žvķ aš verja slķka stjórn vantrausti. 

Forsetinn mun nś velja sitt forsętisrįšherraefni og fela honum aš mynda fyrir sig rķkisstjórn. Ég spįi žvķ aš forsetinn muni gera Sigmund Davķš aš forsętisrįšherra. 

Takist Sigmundi Davķš aš semja viš ašra žingflokka um myndun rķkisstjórnar meš hann sjįlfan sem forsętisrįšherra žį mun hann leggja tillögu sķna aš nżrri rķkisstjórn fyrir forsetann. Engin krafa er um aš žessir rįšherra skuli vera žingmenn. Allir rįšherrarnir gętu žess vegna veriš fólk sem ekki situr į žingi. Forsętisrįšherrann og forsetinn rįša žvķ. Sé rķkisstjórnin og rįšherralistinn forseta žóknanlegur žį fęr Sigmundur Davķš leyfi forsetans aš fara meš žaš framkvęmdavald sem žjóšin hefur fališ forsetaembęttinu. 

Forseti getur hvenęr sem er į kjörtķmabilinu kallaš žetta vald sitt śr höndum Sigmundar Davķšs og bošaš til nżrra kosninga.

Žannig į žetta ferli aš ganga fyrir sig samkvęmt Ķslensku stjórnarskrįnni.

 


Žjóšin henti fólkinu sem hatar framkvęmdir śt śr stjórnarrįšinu.

Žó ég hafi hvorki kosiš Framsóknarflokkinn né Sjįlfstęšisflokkinn žį fagna ég nišurstöšu žessarar kosninga.

IMG_1646 (2)Aš sjį fram į aš hér taki viš völdum flokkar sem hatast ekki śt ķ įkvešnar atvinnugreinar heldur fagna fjölbreytileika ķ atvinnurekstri og atvinnuuppbyggingu er mikiš gęfu spor fyrir land og žjóš.

Žaš hefur veriš ömurlegt aš horfa upp į žaš ķ fjögur įr aš hér hafa veriš viš völd stjórnvöld sem hafa hatast śt ķ įkvešnar geršir og tegundir atvinnurekstrar.

Stjórnvöld sem hata framkvęmdir.

Vonandi aš nś sé tķmi Svandķsar Svavarsdóttur og Andra Snęs Magnasonar sem helstu hugmyndafręšinga žjóšarinnar ķ atvinnumįlum lišinn...

Vonandi aš žeir tķmar komi aldrei aftur.

Til hamingju Ķsland.

Mynd: Aldrei aftur stjórnvöld sem vilja koma žjóšinni aftur inn ķ torfkofana...


mbl.is Geta myndaš stjórn meš 51% fylgi
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

16,7% sögšust ętla aš kjósa Sjįlfstęšisflokkinn

Meš sömu reikniašferšum og Sjįlfstęšisflokkurinn notaši žegar hann hafnaši nišurstöšum žjóšaratkvęšagreišslunnar um nżju stjórnarskrįna žį voru žaš 16,7% žeirra sem hringt var ķ sem sögšust ętla aš kjósa Sjįlfstęšisflokkinn.

kjósa m hja40% kjósenda gaf ekki upp afstöšu sķna.

Žaš žżšir samkvęmt reikniašferšum Sjįlfstęšisflokksins aš 83,3% žjóšarinnar ętlar ekki aš kjósa flokkinn. 

Framsóknarflokkinn ętla 14,8% žjóšarinnar aš kjósa.

Samanlagt ętla samkvęmt könnuninni 31,5% žjóšarinnar aš kjósa žessa tvo flokka.

Ég hvet žessi 40% žjóšarinnar sem almennt hefur ekki gefiš upp afstöšu sķna til aš kjósa meš hjartanu og vera óhrędd viš aš gefa nżjum flokkum og nżju fólki tękifęri.


mbl.is Sjįlfstęšisflokkur meš mest fylgi
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband