En hefur magn CO2 ķ andrśmslofti einhver įhrif į hitastig jaršar?

Samkvęmt hitastigsmęlingum frį Stykkishólmi sem nį aftur til 1798 žį er lķtil sem engin fylgni meš auknum śtblęstri CO2 af mannavöldum og žeim hitastigsbreytingum sem hafa oršiš ķ Stykkishólmi sķšustu 221 įr.  

IMG-0335Vissulega hefur hlżnaš frį lokum Litlu ķsaldarinnar. Žessi hlżnun hófst hér į landi um 1850 skv. hitamęlingum frį Stykkishólmi, sjį myndina hér viš hlišina. Sömu breytingar į hitastig į tuttugustu öldinni er aš finna ķ męligögnum um allan heim.  Žaš hlżnaši fram til 1940. Į žessum įrum frį 1850 til 1940 var brennsla jaršefnaeldsneytis lķtil sem engin. Ķ fyrri heimstyrjöldinni, 1914 - 1918, žį voru ķ notkun örfį tęki sem brenndu olķu. Hermenn fóru sinna ferša gangandi eša į hestbaki. Einstaka lestir og skip knśin gufuvélum voru ķ notkun. Žaš stenst žvķ enga skošun aš halda žvķ fram aš śtblįstur CO2 af mannavöldum hafi valdiš žvķ aš žaš hlżnaši į žessum įrunum. Žaš var ekki śtblįstur į CO2 af mannavöldum sem varš žess valdandi aš Litlu ķsöldinni lauk um 1850 og žaš byrjaši aš hlżna.

 

 

Reykjavķk 03Ķ upphafi Seinni heimstyrjaldarinnar žegar notkun į jaršefnaeldsneyti fer fyrir alvöru aš aukast žį byrjar aš kólna. Į įrunum 1940-1980 kólnar samfellt og žaš žrįtt fyrir grķšarlega aukningu ķ śtblęstri CO2 į žessu fjörutķu įra tķmabili. Į žessum įrum mį segja aš Vesturlönd hafi išnvęšst meš brennslu jaršefnaeldsneytis. Samt kólnaši į žessum įrum. Žessi kólnun ķ žessi 40 įr įtti sér staš um allan heim. Hitastigsmęlingar ķ Reykjavķk eru ķ fullu samręmi viš męlingarnar ķ Stykkishólmi. Sjį mynd hér viš hlišina. Ķ Reykjavķk žį sést vel hvernig hitnar fram undir 1940 en sķšan tekur aš kólna og žaš kólnar fram til 1980. Ef aukinn śtblįstur CO2 af mannavöldum er aš valda hlżnun jaršar af hverju žį žessi kólnun į žessum 40 įrum žrįtt fyrir žennan mikla aukna śtblįstur į sama tķma?  

Į įrunum 1980 til aldamóta, į žessum 20 įrum, žį hlżnar samhliša auknum śtblęstri CO2. Į žessum įrum gengur tilgįtan um hlżnun jaršar vegna śtblįsturs CO2 af mannavöldum upp. Hlżnunin sem varš frį 1980 til 2000 er svipuš og hśn var į įrunum fyrir seinna strķš. Nś er įlķka hlżtt ķ Reykjavķk og į įrunum 1930-1940. Frį aldamótum hefur hins vegar ekkert hlżnaš skv. hitamęlingum vešurtungla Vešurstofu BNA, sjį hér. Hitastig hefur veriš nokkuš stöšugt sķšast lišin 20 įr og žaš žrįtt fyrir aš aldrei hafi veriš dęlt jafn miklu af CO2 śt ķ andrśmsloftiš og į žessum įrum. Į einu tuttugu įra tķmabili frį lokum Litlu ķsaldarinnar, ž.e. ķ 20 įr af 169 įrum mį finna tķmabil žar sem tilgįtan um  hlżnun jaršar af mannavöldum stenst skošun. Hitamęlingar hin 149 įrin benda hins vegar til žess gagnstęša.  

Data manipulationHorfandi į žessar hitamęlingar frį Stykkishólmi og Reykjavķk žį er žaš mér mjög erfitt aš aš trśa žvķ aš aukiš magn CO2 ķ andrśmslofti sé aš hafa įhrif į hitastig jaršar. Okkar eigin męligögn segja okkur ašra sögu. CO2 er ekki aš hafa nein įhrif. Ef žaš er fariš ķ žį vegferš aš breyta og falsa žessi męligögn žį mį aš sjįlfsögšu sżna fram į hvaš sem er. Allt bendir til žess aš Loftlagsrįš SŽ, IPCC, notist viš breytt męligögn frį vešurstöšvum um allan heim til aš sanna tilgįtuna um hlżnun jaršar af mannavöldum. Sjį mešfylgjandi mynd og sjį žennan tengil hér. Óbreyttar męlingar frį Reykjavķk eru merktar GISS 2012 į žessari mynd. Męlingar merktar GISS 2013 hefur veriš breytt verulega. Hlżnunin milli 1930-1940 er horfin og kólnunin kringum 1980 hefur veriš minnkuš. Allt bendir žvķ mišur til žess aš spįlķkön Loftlagsrįšs SŽ, IPCC, notist viš breyttar hitamęlingar og eru aš spį "hamfarahlżnun" į komandi įrum į grunni žessara breyttu gagna.  

Žaš er kannski ekki aš undra aš mesta tęknižjóš okkar tķma og ein sś best menntaša, sś Bandarķska, aš žar hafa stjórnvöld og mikill meiri hluti vķsindasamfélagsins sem lįta sig žessi mįl varša (sjį hér 31.487 trśa ekki į tilgįtuna og hér 800 trśa į tilgįtuna) hafnaš tilgįtunni um hlżnun jaršar af mannavöldum og žjóšin sagt sig frį Parķsarsamkomulaginu og öllu samstarfi viš Loftlagsrįš SŽ, IPCC. Brasilķa, Indónesķa og Įstralķa ķhuga aš gera žaš sama. Erindreka IPCC sem hingaš koma meš heimsendaspįr byggšar į fölsušum męligögnum frį Ķslandi eigum viš aš senda til sķns heima. Viš eigum aš horfa į stašreyndir og okkar eigin ófölsuš hitamęlingar sem sżna og sanna aš breytingar į hitastigi hér į landi eru óhįšar magni CO2 ķ andrśmslofti. Į grunni žessara gagna eigum viš aš spyrja okkur hvort viš eigum aš fylgja fordęmi BNA og segja okkur frį Parķsarsamkomulaginu. 

 


mbl.is Megum alls ekki hika
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband